Rengdamiesi Šimtadieniui sudėtingomis karantino sąlygomis, mūsų gimnazijos IIIG ir IVG klasių mokiniai nepabūgo naujovių ir iššūkių. Nors  mintis surengti  šventę nuotoliniu būdu pradžioje kėlė abejonių, mokiniai kartu su klasių vadovėmis Danuta Jepifanova ir Daiva Bernatavičiene, padedami lenkų kalbos mokytojos Beatos Bagdevičienės,  ryžtingai ėmėsi darbo. Rezultatas tikrai nenuvylė, kūrybiškumu ir darbštumu įveikėme visus iššūkius ir Šimtadienio šventė tapo malonia atgaiva bendravimo išsiilgusiems gimnazijos bendruomenės nariams: mokytojams, mokiniams ir tėveliams.
Vasario 12 d. šventė  prasidėjo tradiciniu iškilmingu polonezu, atliekamu mūsų gimnazijos mokinių – stebėti šokio įrašą buvo neįprasta, bet labai miela. Išklausėme  prasmingą gimnazijos direktoriaus sveikinimo kalbą, jo linkėjimus abiturientams. Filmukai, sukurti iš nuotraukų, kurios nukėlė į vaikystę ir kuriose įamžintos nepamirštamos abiturientų mokyklinio gyvenimo akimirkos, buvo puikus sumanymas. Mokyklinis gyvenimas, kupinas švenčių, kelionių ir kasdienių džiaugsmingų akimirkų vėl prabėgo visiems pro akis, sukeldamas daug įvairiausių jausmų ir prisiminimų.
Šventė neapsiėjo be tradicinių ir privalomų Šimtadienio dalių ir atributų. IIIG klasės mokiniai kiekvieną abiturientą pagerbė asmeniškai jam sukurtu eilėraščiu ir piešiniu, o abiturientai perskaitė testamentą, skirtą jaunesniesiems draugams. Po to nuskambėjo tradicinė kitąmet gimnazijos šeimininkais tapsiančių  vienuoliktokų priesaika. Šventės pabaigoje skambėjo nuoširdūs auklėtojų sveikinimai ir linkėjimai abiturientams, tėvelių padėkos mokytojams.
Šis Šimtadienis ilgam liks visų atmintyje, kaip šilta, jaudinanti ir prasminga šventė. Nuotolis negali atskirti žmonių, jei jie trokšta bendrauti, jei jų krūtinėse plaka mylinčios širdys.

Anglų kalbos mokytoja Daiva Bernatavičienė

„Ze szkolnego mundurka, z pokoiku na piętrze,
z fotografii z warkoczem, ze spacerów na wietrze,
coraz mniej dziś pamiętam, coraz rzadziej się śmieję,
pozostało mi jedno wspomnienie:

Mój pierwszy bal,
te walczyki leciutkie jak świerszcze,
pierwszy bal,
czyjeś oczy wesołe, na szczęście.
Pierwszy bal.
Bal z myszką, bal z łezką, bal za mgłą,
i walczyki co jeszcze się śnią…”

„Mój pierwszy bal” Agnieszka Osiecka

12 lutego w Gimnazjum w Trokach odbyła się Studniówka. Tak długo oczekiwany dzień z powodu pandemii odbył się w sposób nietradycyjny .
Studniówka przeniosła się w wirtualny świat. Na początku odbyło się spotkanie nauczycieli, rodziców, maturzystów oraz uczniów klasy IIIG na platformie Teams, gdzie wszyscy goście zostali serdecznie przywitani i zaproszeni do obejrzenia programu artystycznego, który przyszykowali  uczniowie klas IIIG i IVG oraz wychowawczynie – Danuta Jepifanowa i Daiva Bernatavičienė.
Za pomoc w przyszykowaniu programu dziękujemy Pani Beacie Bagdevičienė.
Dyrektor gimnazjum Pan Marian Kuzborski, wychowawczynie oraz nauczyciele nie szczędzili abiturientom ciepłych słów oraz złożyli im życzenia na nadchodzące 100 dni do matury.
Ta Studniówka była nietradycyjna, ale z pewnością utkwi w pamięci wszystkich na długo. Niezmiernie się cieszymy, że w tak trudnej sytuacji udało nam się przezwyciężyć wszelkie obawy i zorganizować bardzo ważne dla każdego maturzysty święto, które zakończyliśmy słowami:
„Jasnego i otwartego umysłu, kreatywnego wykorzystania wiedzy i umiejętności, ktόre nabyliście w gimnazjum, a także wiary w siebie, opanowania stresu i szczęścia – słowem powodzenia na egzaminach maturalnych!”

Danuta Jepifanowa